Apie didelio formato šamoto skulptūras
Skulptūros lipdomos iš specialiai paruoštos šamotinio molio masės, ant lauko krosnies, Jų struktūra turi atitikti krosnies kūrenimo principą – liepsna turi kilti vertikaliai aukštyn, taip, kad siektų darbo sieneles iš vidaus ir išorės. Paprastais žodžiais tariant – skulptūra turėtų tapti tarsi kaminu su kiauryme per visą jos aukštį. Nulipdyti ir išdžiovinti darbą užtrunka apie dešimt dienų. Ant krosnies yra pastatoma kaolino vatos kamera, į kurią patenka nulipdyta skulptūra. Krosnis kūrenama malkomis apie 10 valandų kol temperatūra krosnies viduje pakyla iki 1100 laipsnių. Pasiekusi tokią temperatūrą, skulptūra šviečia ryškia oranžine, geltona spalva. Tuo metu kamerą galima nuimti ir leisti žiūrovams pasigrožėti ugnine skulptūra. Dėka specialaus molio paruošimo, skulptūra gali ištverti termošoką ir stovėti lauke, nepaisant drėgmės ir temperatūrų svyravimo.
„SAULĖS STULPAI“
2019 ir 2020 metais Šiaulių dailės mokykla Šiaulių mieste surengė didelio formato šamoto skulptūrų plenerus, kur buvo sukurtos aštuonios skulptūros. Darbus lipdė žymūs Lietuvos ir Latvijos keramikai. Tai puiki latvių ir lietuvių kūrybinės draugystės išraiška. Didelio formato šamogo gaminių degimas lauko sąlygomis - pirmasis Lietuvoje. Skulptūros po plenerų buvo perkeltos į Šiaulių dailės mokyklos kiemą.
Plenerus finansavo Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė, UAB „ĮŽVALGA", UAB „CRAMO", Muzikos klubas „Juonė pastuogė", Užvenčio dvaro malūnas.
Ilze Emse Grinberga „Saulė širdyje”, 2019 m.
Marite Djačenko, Aleksandrs Djačenko „Saulės gėlės”, 2019 m.
Vitalija Kurtinaitienė „Rudens lygė”, 2019 m.
Vitalija Kurtinaitienė, Leonas Šulcas „Salduvės legendos”, 2020 m.
Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis „Saulės rėda”, 2019 m.
Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis „Miesto kodas”, 2020 m.
Elina Titane „Saulės pasveikinimas”, 2020 m.
Živilė Bardzilauskaitė Bergins „Žemės garsai”, 2020 m.
